Plaukų slinkimas: kokios priežastys ir ką daryti?

Plaukų slinkimas – problema, kuri neaplenkia daugelio žmonių, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Nors kasdien netekti 50–100 plaukų yra visiškai normalu, stipresnis ar ilgai besitęsiantis slinkimas gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus ar kitas problemas. Plaukų slinkimas gali būti ne tik estetinė problema – jis dažnai sukelia psichologinį diskomfortą, nerimą ir sumažėjusį pasitikėjimą savimi.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada plaukų slinkimas tampa problema, kokios yra pagrindinės jo priežastys, skirtingi plaukų slinkimo tipai, diagnostikos galimybės ir veiksmingiausi sprendimo būdai. Taip pat sužinosite, kaip užkirsti kelią plaukų slinkimui kasdieniame gyvenime ir kokia profilaktika padeda išlaikyti sveikus ir stiprius plaukus.

Kas yra plaukų slinkimas? Kada jis tampa problema?

Plaukų slinkimas – natūralus procesas, kurio metu seni plaukai iškrenta, užleisdami vietą naujiems. Kiekvieno plauko augimas vyksta cikliškai, pereinant tris pagrindines fazes:

• anageno (aktyvaus augimo) fazė – trunka 2–6 metus;
• katageno (pereinamoji) fazė – trunka 2–3 savaites;
• telogeno (ramybės) fazė – trunka 2–3 mėnesius, po kurios plaukas iškrenta.

Normaliu atveju apie 85–90 % plaukų yra anageno fazėje, o 10–15 % – telogeno. Kasdien prarandame vidutiniškai 50–100 plaukų, tačiau tai nepastebima, nes vietoj jų užauga nauji. Problema atsiranda, kai iškrintančių plaukų kiekis ženkliai viršija naujų plaukų augimo greitį.

Plaukų slinkimas tampa problema, kai:

• per dieną iškrenta daugiau nei 100 plaukų;
• plaukai retėja, atsiranda plikos dėmės;
• slinkimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 mėnesius;
• jaučiamas galvos odos niežėjimas ar perštėjimas;
• plaukai tampa ploni, lūžinėja;
• pastebimai keičiasi plaukų linija ties kakta ar smilkiniais.

Vyrams dažniau atsiranda plikė pakaušyje ar atsitraukia plaukų linija, o moterims būdingesnis bendras plaukų retėjimas, ypač viršugalvyje.

Pagrindinės plaukų slinkimo priežastys

Plaukų slinkimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Tiksli priežastis lemia ir gydymo strategiją.

Genetika ir hormonai

• Androgeninė alopecija – paveldima būklė, susijusi su dihidrotestosterono poveikiu plaukų folikulams.
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, gimdymas, menopauzė, skydliaukės sutrikimai.
• Amžius – su metais plaukų augimo ciklas trumpėja, folikulai silpnėja.

Gyvenimo būdas ir aplinka

• stiprus ar ilgalaikis stresas;
• geležies, vitamino D, cinko, baltymų trūkumas;
• tam tikri vaistai;
• autoimuninės ligos;
• galvos odos ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė, grybelinės infekcijos);
• agresyvus dažymas, karštis, tamprios šukuosenos.

Plaukų slinkimo tipai

Skirtingi tipai pasireiškia skirtingai ir reikalauja skirtingo gydymo:

• Androgeninė alopecija – progresuojantis retėjimas, dažniausias tipas.
• Telogeninis efliuvijumas – laikinas, difuzinis slinkimas po streso ar ligos.
• Alopecija areata – apvalios plikos dėmės dėl autoimuninės reakcijos.
• Traukos alopecija – dėl nuolatinio plaukų tempimo.
• Randinė alopecija – folikulai sunaikinami randiniu audiniu.

Dažniausi tipai – androgeninė alopecija ir telogeninis efliuvijumas.

Diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją

Specialisto konsultacija reikalinga, jei:

• slinkimas staigus ir intensyvus;
• atsiranda plikos dėmės;
• problema trunka ilgiau nei 3 mėnesius;
• jaučiamas skausmas ar stiprus niežėjimas;
• slinkimas prasidėjo vartojant naujus vaistus.

Galimi tyrimai:

• kraujo tyrimai (geležis, vitaminas D, hormonai, skydliaukė);
• traukos testas;
• trichoskopija;
• biopsija sudėtingais atvejais.

Ankstyva diagnostika padeda sustabdyti progresavimą.

Efektyvūs sprendimai

Mityba ir papildai

• baltymais, geležimi, omega-3, cinku turtinga mityba;
• papildai tik nustačius trūkumą;
• kompleksiniai preparatai plaukams.

Gyvenimo būdas

• streso mažinimas;
• 7–9 val. miegas;
• reguliarus fizinis aktyvumas.

Priežiūra

• švelnūs šampūnai;
• galvos odos masažas;
• mažiau karščio;
• apsauga nuo UV spindulių.

Medicininiai metodai

• minoksidilis;
• finasteridas (vyrams);
• mezoterapija;
• PRP terapija;
• lazerinė terapija;
• plaukų transplantacija pažengusiais atvejais.

Plaukų slinkimo prevencija

Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti plaukus stiprius:

• subalansuota mityba;
• pakankamas vandens kiekis;
• švelni priežiūra;
• reguliarūs kirpimai;
• streso kontrolė;
• pakankamas miegas;
• sveikatos rodiklių tikrinimas.

Išvada

Plaukų slinkimas gali būti laikinas arba progresuojantis. Svarbiausia – nustatyti priežastį ir imtis tikslingų veiksmų. Ankstyva diagnostika, tinkama priežiūra ir gyvenimo būdo korekcija dažnai leidžia sustabdyti slinkimą ir pagerinti plaukų būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek plaukų per dieną laikoma norma?
50–100 plaukų.

Kokie vitaminai svarbiausi?
Geležis, vitaminas D, biotinas, cinkas, B grupės vitaminai.

Ar stresas gali sukelti slinkimą?
Taip, ypač telogeninį efliuvijumą.

Kada matomi gydymo rezultatai?
Dažniausiai po 3–6 mėnesių, kartais prireikia iki metų.